Kas du metus Žmogaus teisių lyga (pranc. „Ligue des Droits de l'Homme“ - LDH) Régine Orfinger-Karlin prizu pagerbia pažeidžiamų visuomenės grupių - tokių, kaip vaikai, užsieniečiai, socialiai remtini ar psichinę negalią turintys žmonės - interesus ginančius ir jiems pagalbą teikiančius asmenis ar organizacijas, kurių išskirtinės pastangos parodė būtinybę priešintis žmogaus teisių pažeidimams. LDH įsipareigoja reikšminga pinigų suma paremti 2013-2014 m. pradėtą ir toliau vykdomą laureato veiklą ar projektą.
2014 m. nominacijos buvo įteiktos „Hart Boven Hart“ asociacijai, „Les Morts de la Rue“ grupei ir Yvan Mayeur, Briuselio merui.
Tačiau iš kur kilo šis prizas? Kas per asmuo buvo ponia Régine Orfinger-Karlin? Ir ką gi tokio įspūdingo nuveikė šių metų nominantai? Su šiais faktais jus supažindinsime 5-ių straipsnių cikle.
Régine Orfinger-Karlin
Régine Orfinger-Karlin gimė 1911 m. Baigusi teisės studijas, tapo antrąja į Antverpeno advokatūrą priimta moterimi - deja, už tai, kad ji buvo žydė, Antrojo pasaulinio karo metais advokatūra išbraukė ją iš savo narių registro. Moteris tapo rezistencijos nare, įsitraukė į grupės veiklą, tapo ypač aktyvi po to, kai jos vyras buvo išduotas ir jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
Pasibaigus karui Régine užaugino du vaikus, prisidėjo prie Belgijos Žmogaus teisių lygos atkūrimo. Tapo Belgijos lygos centrinio komiteto ir Žmogaus teisių lygos direktorių valdybos nare. Pastarojoje pozicijoje išliko iki 1996 m., kada organizaija ją išrinko garbės pirmininke.
Ši atkakli rezistencijos narė, feministė ir kovotoja su rasizmu taip pat buvo ir gabi teisininkė - praeito amžiaus 8-ajame dešimtmetyje Régine uoliai triūsė steigiant ir organizuojant lobistines grupes, kaip antai „Equal Work, Equal Pay“ (liet. „Toks pat atlyginimas už tokį patį darbą“) ir Aborto dekriminalizacijos komitetą, taip pat prisidėjo prie daugybės pažangių teisininkų asociacijų įkūrimo.
Régine Orfinger-Karlin mirė 2002 m. gruodžio 29 d., sulaukusi 91-ių metų amžiaus. Tai buvo moteris, kuri buvo visų mūšių priešakyje. Ir tokią mes ją prisiminsime visiems laikams.
Išskirtiniai nuopelnai žmogaus teisių srityje
1996 m. Žmogaus teisių lygos generalinė asamblėja nusprendė vieno savo „istorinių lyderių“ vardu įsteigti apdovanojimą - taip atsirado Régine Orfinger-Karlin prizas.
Nuo 1996 m., Žmogaus teisių lyga kas du metus apdovanoja aktyvizmu žmogaus teisių srityje pasižymėjusias organizacijas ar asmenis. Régine Orfinger-Karlin prizas:
1) siekia skatinti žmogaus teisių gynybą ir platinimą tiek vyrų ir moterų lygybės, tiek užsieniečių teisių srityje, ypač kai tai yra susiję su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis.
2) siekia pagerbti ir apdovanoti bet kokio amžiaus asmenį, grupę ar asociaciją, kurių veikla paryškina būtinybę kovoti su žmogaus teisių pažeidimais.
3) yra įteikiamas tik už Belgijos prancūzakalbių bendruomenės projektus.
Laureatai
Per pirmuosius apdovanojimus 1996 m. advokatų grupė nominavo Nabela Benaissa, kuriai šis prizas ir buvo įteiktas.
1998 m. prizą kartu laimėjo du nominantai - organizacija „Collectif contre les expulsions“ ir organizacijos „Kita vieta“ (žmonių su psichine negalia globos namų) remiama fulbių bendruomenė.
2000 m. prizas atiteko „Action Birmanie“ kolektyvui (prieš bendrovės „Total Fina“ veiklą Mianmare agitavusiems Luveno katalikiškojo universiteto studentams).
2002 m. prizą laimėjo dokumentinio filmo apie iš kalėjimo paleistų žmonių reabilitaciją projektas.
2004 m. buvo kiek ypatingi - apdovanojimo įteikimo ceremonijoje buvo paminėtos 60-osios Belgijos išlaisvinimo metinės ir pagerbtas pačios Régine Orfinger-Karlin, mirusios 2002 m. gruodį, atminimas.
Šia proga ceremonijoje buvo rodomas dokumentinis filmas „A mon père résistant, le deuil et le secret“, kuriame Régine Orfinger-Karlin pasakojo apie savo dalyvavimą rezistencijos veikloje karo metu.
Vakaro metu kai kurie žmonės galėjo susipažinti su įspūdinga šios karingos advokatės - moters, kuri be perstojo kovojo už moterų ir menką padėtį visuomenėje užimančių žmonių teises - karjera.
Tais metais prizas buvo įteiktas asociacijai „Vent Sauvage“ (pranc. „Laukinis vėjas“) už kovos su smurtu prieš moteris projektą.
2008 m. apdovanojimai sutapo su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-mečiu. Gruodžio 10 d. prizas buvo įteiktas „Midi rajono komitetui“ (pranc. „comité du quartier Midi“), kurį sudaro už teisę į būstą kovojantys ir tame rajone gyvenantys žmonės.
2010 m. apdovanojimas atiteko asociacijai „Les Catacombes“. Tai - bazinė bažnytinė bendruomenė, priklausanti „P.A.V.E.S.“ tinklui, kuris vienija žmogaus teises ginančius krikščionius reformistus. Tinklo nariai stengiasi įveikti sunkumus, su kuriais susiduria iš kalėjimo paleisti žmonės, taip pat rūpinasi bendruomenės namais, kuriuose laukiami izoliuoti asmenys, ieškantys kur prisiglausti po kalėjimo.
2012 m. Žmogaus teisių lyga prizą įteikė asociacijai „Intact“ už paramą nuo „tradicijomis paremto“ smurto (ypač nuo lytinių organų žalojimo) nukentėjusioms moterims.